Religinis ugdymas

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą religijos laisvės principą ir atsižvelgiant į prigimtinę tėvų teisę suteikti vaikams religinį auklėjimą visose valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo įstaigose sudaromos sąlygos religijos mokymui. Šios sąlygos sudaromos vadinamosioms tradicinėms religinėms bendrijoms. Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Lietuvoje išskiriamos 9 tradicinės religijos, susijusios su krašto istorija ir kultūra. Katalikų religija yra viena iš šių Lietuvos įstatymų pripažįstamų tradicinių religijų.

Katalikų tikybos dalykas mokykloje yra dorinio ugdymo disciplina, turinti tikslą padėti vaikams ir jaunimui pažinti triasmenį Dievą –Tėvą ir Kūrėją, Jo Sūnų Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią; priimti save kaip Dievo mylimą kūrinį, Bažnyčią – kaip tikinčiųjų bendruomenę, padėti ugdytis dvasines ir moralines nuostatas bei kurti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą santykį su kitais žmonėmis.

Tarp kitų mokslo disciplinų ir pateikiamų žinių bei vertybių integruotas religijos mokymas sėja Evangelijos sėklą ir stengiasi „realiai atsižvelgti į mokyklos atmosferą bei visus mokymo ir auklėjimo elementus, kad jų pažinimą nukreiptų Evangelijos linkme ir tikėjimo žinia pasiektų mokinio mąstyseną jų ugdymo sferoje.“ Jis privalo pateikti krikščioniškąjį mokslą ir jo rezultatus svariai ir giliai, tokiu lygiu, kad ugdytų mokinių pasaulio kilmės supratimą, istorijos prasmės, etinių vertybių, žmogaus prasmės, jo gyvenimo tikslo, jo santykio su gamta pažinimą. Plg. Bendrasis katechezės vadovas, 73

2009 m. rugsėjo 8 d. Vatikano Katalikiškojo ugdymo kongregacijos paskelbtame laiške apie katalikiškąjį ugdymą pabrėžiama, kad religinis auklėjimas mokyklose įeina į Bažnyčios evangelizavimo misiją. Dokumente taip pat primenamas katechezės ir religijos pamokų skirtumas. Katechezė skatina asmeninį atsidavimą Kristui ir suteikia žinių apie krikščionišką gyvenimą, o religinis ugdymas mokyklose padeda mokiniams apibrėžti krikščioniškąją tapatybę ir prisideda prie asmenybės formavimo, „padeda žinias paversti gyvenimiška išmintimi, lavina kritinį mąstymą, moko remtis praeities dovanomis, kad būtų lengviau suprasti dabartį ir išmintingai planuoti ateitį“ (2009 m. balandžio 25 d. popiežiaus Benedikto XVI kreipimasis į katalikų tikybos mokytojus). Todėl būtina, kad religinis auklėjimas prilygtų kitoms disciplinoms, perteiktų krikščioniškąją žinią taip pat giliai, kaip kitos disciplinos pateikia savas žinias, ir būtų įtrauktas į tarpdisciplininį dialogą.

Tikybos mokymą mokykloje vykdo Bažnyčios įgalioti asmenys, remdamiesi Katalikų Bažnyčios doktrina ir Šventojo Sosto rekomendacijomis, religinį ugdymą kuo artimiau susieti su bendruoju ugdymo kontekstu, kitais mokomaisiais dalykais, visa šiandienine vaikų bei jaunimo kultūra. BKV 73-75